Arba ką gali papasakoti abiejuose miestuose gyvenę žmonės
Atmetus labiausiai viliojantį Katalonijos sostinės pranašumą – jūrą, du didžiausi Ispanijos miestai tampa lygiaverčiai. Tačiau pasiteiravus nuomonės žmonių, ragavusių gyvenimo ir Madride, ir Barselonoje, apie lygiavertiškumą reikėtų galvoti kaip apie kultūrinių, ekonominių ir socialinių skirtumų sankaupą.
Kai asmeninis ir profesinis gyvenimas nebetenkina, atsiranda viltis, jog kitas miestas pasiūlys daugiau. Tačiau įdomiausia, kad ne visi geriausi žodžiai atitenka vietai, kurioje gyvenama paskutiniu metu. Adekvačiai vertindami gyvenimo patirtį ir savo poreikius, kai kuriais momentais kalbinti žmonės norėtų grįžti ten, kur virė kitoks gyvenimas.
Šių metų gruodžio 4 d., Vokietijoje, Hüttenfelde esančioje Rennhofo pilyje vyks antrasis Europos lietuvių trumpametražių filmų festivalis „laiKINAS‘10“. Festivalyje dalyvauti kviečiami profesionaliai ar mėgėjiškai filmus kuriantys ar kinematografija besidomintys už Lietuvos ribų gyvenantys lietuviai.
Festivalio tikslas – suburti lietuvius, nuo kino mėgėjų iki profesionalų, skatinti bendrą jų dialogą bei lietuviškos kultūros ir meno sklaidą Europoje. Laukiami ir pradedančiųjų menininkų darbai, tikimasi, jog šis renginys įkvėps bei duos jiems teigiamą impulsą tolimesnei kūrybai ir veiklai.
Madrido ir Katalonijos lietuvių bendruomenėse daugiausia gyvena jauni dar nesusilaukę vaikų žmonės, tačiau tie, kurie yra atsivežę arba sukūrę šeimas, nevienodai ieško ryšio su savo šalimi. Tai rodo kartais pradingstančios pastangos savo vaikų lūpose išsaugoti lietuvišką žodį.
Jauniausia Ispanijos lietuvių karta linkusi tolti nuo lietuvių kalbos ne tik dėl objektyvių priežasčių, kurios tiesiog įtraukia vaiką į svetimos kultūros sūkurį ir nepalieka kitos galimybės kaip tik ispaniškai bendrauti su vietiniais bendraamžiais, bet ir tėvų pasirinkimo. Vieni ieško galimybių ugdyti vaiko kalbos įgūdžius bendraudami su jais lietuviškai, kiti plaukia pasroviui ir iš savo atžalos atima galimybę tvirtintis prie savo tėvų šaknų.
Lietuvių emigrantų vaikai turi galimybių savo gabumus atskleisti ir tėvynei. Atsiranda Lietuvos institucijų, specialiai jiems organizuojančių konkursus, kurie yra puiki proga dar kartą suprasti, jog kūrybiškumui sienos neegzistuoja.
Vš. Įst. "Menų ir mokymo" namai, siekdami įamžinti Jono Kavaliausko atminimą, ieško partnerių.
Viešoji įstaiga "Menų ir mokymo namai" yra nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija veikianti socialinėje, kultūros ir švietimo srityse. Tenkindami viešuosius interesus bei vykdydami visuomenei naudingą veiklą apjungia įvairaus amžiaus žmones norinčius prisidėti prie šių sričių plėtojimo.
Vienas iš VšĮ "Menu ir mokymo namai" tikslų - skleisti lietuvišką kultūrą bei jos dvasią ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantiems žmonėms. Inicijuodami šį projektą ir siekdami skleisti lietuvišką kultūrą bei puoselėti lietuvišką kalbą norime tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų gyvenantiems mažiausiems mūsų tautos atstovams suteikti galimybę pasiklausyti žymaus Lietuvos aktoriaus Jono Kavaliausko įskaitytų pasakų. Didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių šis balsas buvo artimas ir gerai pažistamas, nes jo sekamos pasakos buvo transliuojamos kiekviena vakara vaikams skirtoje laidoje "Vakaro pasaka", per Lietuvos radija. Siekdami atgaivinti tą nuostabų vaikystės prisiminimą norime, kad ir dabartinė bei ateities vaikų kartos, ypač gyvenančios užsienyje ir siekiančios puoselėti lietuviškumą bei kalbą, augtu su šiomis pasakomis. Norėtumėme Jums pasiūlyti bendradarbiauti sukuriant pasakų kompaktinę plokštelę "Senelio Jono pasakos".
Naujausios informacinės technologijos sparčiai žengia į švietimo sistemą, todėl vis daugiau žmonių vietoj įprastų studijų renkasi mokymąsi nuotoliniu būdu virtualioje erdvėje. Studijuoti nuotoliniu būdu galima ir Lietuvoje. Jau nuo kitų metų bakalauro ir atvirąsias studijas nuotoliniu būdu pradės organizuoti Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (toliau – TTVAM).
